2012-11-08 - Pajūrio nekilnojamo turto rinkos atsigavimo ženklai – augantys būsto pardavimai (MatasM)
2012 m. lapkričio 8 d. Vilnius. Vakarų Lietuvos ir pajūrio nekilnojamo turto (toliau – NT) rinka rodo atsigavimo ženklus. Inreal analitikų duomenimis, per 2012 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse parduota 120 naujos statybos butų, o tai yra 2,3 karto daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Klaipėdos mieste naujos statybos butų parduota net keturis kartus daugiau nei trečiąjį 2011 metų ketvirtį. Naujos statybos butų pirkimo-pardavimo sandorių augimas stebimas ir Palangoje bei Neringoje. „Raidla Lejins & Norcous“ teisininkų nuomone, pardavimai galėtų augti dar sparčiau, jei Lietuvoje būtų priimti liberalesni įstatymai, palengvinantys užsieniečių atvykimo į Lietuvą (ES) galimybes.
„Lyginant su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu, naujų gyvenamųjų būstų pardavimai Palangoje išaugo 47 proc., o Neringos savivaldybėje net 9 kartus“ , – teigia „Inreal valdymas“ NT valdymo departamento vadovas Agnius Tamošaitis. Anot jo, auga ir pasiūla – Palangos ir Neringos savivaldybėse šiais metais pradėti vystyti ar atnaujinti aštuoni nekilnojamojo turto projektai.
Anot A. Tamošaičio, pajūrio NT rinkoje pastebima ir daugiau pokyčių. Pavyzdžiui, vis daugiau klaipėdiečių įsigyja gyvenamąjį būstą Palangoje ir keliasi čia gyventi. Vis dėlto, pagal pirmųjų namų sandorių skaičių Klaipėda vis dar ženkliai lenkia Palangą ar Neringą, kur didžioji dalis būstų įsigyjami kaip antrieji namai.
Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerės Aušros Mudėnaitės teigimu, nekilnojamojo turto pardavimus pajūrio regione galėtų paskatinti ir leidimų gyventi bei vizų išdavimo tvarkos liberalizavimas Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečiams.
„Lietuvos kurortus pamėgę Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos gyventojai susiduria su problema, jog net nusipirkę apartamentus ar vilas Lietuvoje, jie turi papildomai įrodinėti Lietuvos migracijos tarnyboms, jog vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Lietuvos asmuo ar organizacija suteiks jiems kitą, gyvenamąją, patalpą. Tad jei būtų sušvelninti šie reikalavimai, kaip prieš dvejus metus tai padarė kaimyninė Latvija, minėtų šalių piliečiams tai būtų papildomas argumentas aktyviau pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje“, - teigia advokatė Aušra Mudėnaitė, „Raidla Lejins & Norcous“ partnerė.
